Jurgita ir Algirdas

Šis Vestuvių sezonas man labai ypatingas. Nors po praeitų metų vestuvių perkelinėjimo bumo šis sezonas turėjo būti rekordinis, visgi mano gyvenime įvyko vienas svarbus įvykis, dėl kurio nusprendžiau kuo daugiau savo laiko skirti ne darbui.

Vasaros pradžioje mes su žmona, laukėmė atkeliaujant mūsų dukrytės. Tačia keletą vestuvių vasaros pradžiai visgi buvau pasilikęs, kurias labai norėjau įamžinti . Vienos iš jų buvo Jurgitos ir Algirdo. Šios nepaprastai šiltos vestuvės turėjo vykti lygiai savaitė iki vaikučio gimino. Ilgai dvejojau ir svarsčiau ar fotografuoti, strategavau ką reikėtų daryti, jei vaikutis norėtų atkeliauti anksčiau.

Didelis pliusas buvo, tai, kad jauniesiems manęs nereikėjo visai dienai, susitarėme, kad nuotraukų jiems reikės iš ceremoijos ir iškart po jos padarysim fotosesiją. Tuokėsi jie Kernavės bažnyčioje, šalia Kernavės piliakalniai - fotosesijai puikiai tinkanti vieta, niekur keliauti nereikia, taigi sumoje, geros trys valandos ir jie keliauja švęsti, o aš namo pas žmoną.

Apskaičiavus laikus peržiūrėjau maršrutus kaip greičiausiai grįžti. Be to Miglė patikino, kad taip greitai niekas negimdo ir tikrai spėsiu viską. Tad išvažiavau fotografuoti. Atvažiavęs į Kernavę dar pakalbėjau su žmona, nusiraminau, pasiėmiau visą savo įrangą ir pasinėriau į darbą. Jaunieji laimingi, viskas vyksto gražiai, Jurgita su Algirdu kaip žinantys situaciją vis klausė, ar dar netapau tėčiu. Viskas pasibaigė puikiai, padarėme fotosesiją, sėdau į mašiną ir grižau namo. Tad Jurgitos ir Algirdo vestuvės man labai ypatingos, jos tapo paskutinėmis prieš man tampant tėčiu.